- triedalius
- triedãlius, -ė smob. (2) K, LsB326, Rtr, NdŽ, KŽ; N žr. tridžius: 1. Mūs sesutė kai nuėjo, nieko gero neturėjo, tiktai rado gaigaliuką ir tą patį triedaliuką LTR(VšR). 2. Atejo tas triedãlius ir pradėjo rėkalot Pns.
Dictionary of the Lithuanian Language.